Kas girdi muziką,
Kai kaukia vėjas,-
Kaip kalnuose erelis
Skrodžią orą
Galingais sparnais,
To ausys klausosi
Širdies virpėjimo,
Kai medį skriaudžia
Pjūklas, kirvio ašmenys...
Klausai?
Iš tų garsų
Simfonijos atėjo
Ir liejasi lašai
Pro bėgančius pirštus,
Paliečia rankos
Ir klavišą vienišą
Paskui kelis...
Dabar tikiu -
Dėkodama tik tau.
Kai pianistas skambina,
Tai jo melodija
Iš kitos sielos jau atėjusi
Prabyla ir artėja
Su kūrinio garsais.
Tik į mane, tik iš tavęs
Esu paėmusi
Kiekvieną gaidą -
Ištirpsta vandeny lašai...
Ten amžiai kalbasi
Drauge ir gėrisi,
Kad jie neužmiršti...
Nutilo vėjas,
Dabar tiktai tave,-
Kaip ilgesį jaučiu
Vien širdimi
Ir vis dėkoju tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą