Yra melodija tik sau,
Yra ir žodžiai tik savi;
Dažnai klausau ir suprantu,-
Gyvenimas yra kely...
Kai vieną klavišą laikau,
Prie jo yra kiti
Ir prašosi melodija pati
Prakalbinti žodžiu,
Savu, kitu ar tiktai mintimi...
Niekas neskaito tų minčių,
Niekas neklauso žodžių,
Bet siela skambina
Tik vienu klavišu
Tą patį ritmą
Tiktai man vienai,
Taip tyliai, nenuobodžiai...
Išsprūsta, auga žodis:
-Ačiū, kad tave turiu,
Mano širdies būgneli
Ir tvinksnis smilkiny,
Mano nakties melodija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą