Nebark manęs,
Kad šiandien prisiartinau,
Padėjau ranką ant peties,-
Taip trūko žodžių,
Buvo jie apkartę
Nuo pat medžio žievės...
Vis lijo, lijo,
Šlapios ir nulinkusios
Kiekvieno medžio šakos
Nuo drėgmės,
O lapai pažeme pabiro,
Kažkur išsisklaidė
Ir nieko nebeliko.
Vis lyja, lyja -
Tiek drėgmės;
Kalbu į lietų,
Jis man veidą prausia.
Ar kas juos girdi?
Kiekvienas lašas iš širdies...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą