Žiūrėk, žiūrėk,
Kaip šokinėja saulė -
Nuo vieno lapo
Ir tuoj pat ant kito,
Taip linksmina pasaulį,-
Visi miškai nušvitę.
Skaidrus dainuojantis upelis,
Iš po šaknų ištryškęs,
Vėl teka į lankas
Dėkodamas gyvenimui,
Kad gali bėgdamas
Visus ir visada lankyti.
Tik tik mažas lašelis -
Nuo lapo nukrito,
Papildė taip gyvybės taurę,
Svarbus paliko.
Dabar gražus ruduo,
Klevas nupliko...
Oi, lapai plaukia upeliu
Ir lankosi saulės mokyklose:
Seni, jauni - prie knygų,
Pasilenkę šypsosi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą