Ir stiprus džiaugsmas,-
Kaip ir skausmas,-
Ašaras ištraukia.
Tarsi sudūžta taurės
Ar ąsotis, pilnas
Atvertos širdies,-
Iš jų ir liejasi vanduo,
Gyvybės pievos želia,
Nes laisto moters rankos
Ir prikelia gyvenimui visus.
Po žalią pievą
Laisvas žirgas laigo,
Palaidi jo karčiai,
Šukuojami tik vėjo
Ir girdomi bangų.
Kiekvieną žingsnį
Lydi švelnus garsas -
Tai pabučiavimas gaivus.
Užsėsk ant juodbėrio,
Sutramdyk aistrą karštą
Ir ašaros vėl išsilies
Vingiuotu upeliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą