Jei žmogus mato ašaras
Ir tyli,
Jo net akmuo nemyli.
Gal netiki?
Nueik prie kapo;
Paminklas sako:
-Mylėjome gyvendami,
Dabar tylu,
Be atsako...
Kažko dangus prakiuro
Į debesėlį žiūrint...
Ir jis tą patį šneka:
-Ateik per Vėlines
Prie motinos ir tėvo kapo.
Prie medžio atsistojau,
O jis kartojo ir kartojo:
-Ištiesk kitam nors ranką...
Nejaugi to užtenka?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą