Nebūsiu vieniša,
Nekrisiu rudenį
Rausvėjančiu lapu,
Kad žemę kločiau.
Prie gatvių medžiai -
Dideli, maži -
Surenka garsą,-
Lyg per širdį skrodžia.
Čia be signalo
Einame šaligatviu,
O sankryžoje šviesoforas
Laisvę rodo...
Kur tik pasuksi,
Tas pats Vilnius -
Mūsų Lietuvos širdis
Į Gedimino kalną rodo.
Štai saulės spindulys
Dar ant kitos kalvos
Ir Trijų Kryžių globia.
Senų bažnyčių bokštuose
Vėl suskamba varpai,
Sujungia dabartį,
Mūsų senovę...
Eik.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą