Skiriu mokytojui Juozui Lazauskui
Ilgi ir vakarai
Labai trumpėja,
Kai dar yra žmonių,
Kuriuos pažįstu,
Kada dar buvome jauni -
Tai bendros pamokos
Bei muzika mus rišo,
Kai mūsų net vaikai
Į vieną klasę ėjo.
Kaip salėje šimtai balsų
Ir tavo grojama daina
Visiems skambėjo.
Vis kūrėme dainas
Iš eilių poezijos
Ir niekas nežinojo,
O gal tik netikėjo,
Kad tik pamokose
Jų gaidų šaknys prasidėjo.
Dabar abu žili,
O tu vis dar eini
Į savo klasę
Taip, kaip ėjęs.
Palaiminta ir Dievo
Gal tavo šeima -
Žmona, sūnus, dukra,
Kad tokį žmogų
Jie visi dar turi,
Dainai gimt padėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą