Kiekvienas žodis
Vyturio giesme lai būna,
Kai jis pakyla
Iš savo žemės
Tik vienos pėdos,-
Ji įminta žmogaus,
Pavasarį ar rudenį,
Kai aria , sėja,
Kai žemė dar puri
Ir atvira mylėti...
Ją įmina ir gyvuliai,
Netgi ir žvėrys -
Visa gerųjų giminė,
Kuri laukus apžiūri
Ir prikelia vėl vieversį,
Kad kiltų jau į dangų
Savo derliaus pažiūrėti...
Kai pakeliu akis,
Matau ir baltą debesį
Aukštybėse lyg angelą,
Atskridusį ir mus apglėbti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą