Pavasaris žavus,
Kol medis sprogsta,
Paskui pražysta
Jau subrendusi šaka.
Per vasarą žaliuoja,
Vėjas lapus košia
Ir atsiranda grūdas nejučia.
Dainuoja tarsi paukštis,
Kol visai užauga,
Pridengia net lapu save;
Atrodo, to užtenka,
Bet bus ruduo...
Kada jau lapai krinta,
Atsidengia pilkas liemuo.
Oi, net oda pašiurpsta,
Kai pamatau paskutinius...
Tuojau žiema ir šaltis -
Nejaugi liks tik šaknys,
Netgi vilties nebus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą