Ir paukštis, vabalas -
Tik medis stovi
Vienas savo vietoje
Miške, kalnelyje
Prie smėlio kauburio,
Kur suveda visus lemtis...
Žmogus sau pasistato namą,
Bet mintys skrenda
Dar aukščiau - į dangų,
Prieš saulę šildo
Savo sugalvotą sparną,-
Tarsi baltas gandras
Vis skrenda, kur žydra erdvė.
Naktį nužymi Paukščių Takas,
O dieną matosi žymė,
Į kurią pusę brėžia dangų
Žmogaus minčių strėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą