Per šitiek metų
Tiek mačiau veidų,-
Lyg į upelį tekantį žiūrėjau -
Kokie ten gražūs
Blizga akmenėliai,
O iškelti į krantą
Darosi pilki,
Tarsi susiraukšlėja...
Tiek lapų vis matau -
Žalių pavasarį,
O per metus, žiūrėk,
Pasensta ir pagelsta,
Nukrenta netgi be vėjo...
Maniau, pažaisiu,
Bet ilgai įsižiūrėjau
Ir atradau gyvenimą -
Kitokį ir kitaip,
Kur viskas mirga,
Keičiasi dažnai
Tarsi saulėtekis.
Ilgi rudens ir vakarai,
Ir naktys tamsios
Žiemos mėnesiais,
O jaunas lapas sprogsta
Vis pavasariais šiltais
Ir nepriklausomai nuo vėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą