Buvo karštų dienų,
Kai pavargau nuo saulės.
O kas tada pasaulyje?
Išdeginta, sausa,
Net negaruoja žemė.
Ten smėlį neša į akis,
Dainuoja kauburys -
Net ausys spengia.
O gal tai mano tėviškė
Mane tik šitaip dengia?
Atsiklaupiau ir paklausiau,
Kur grumstas atsidengęs,
O jis man sako:
-Būk tik prie manęs arčiau,
Kaip moteris,– ne vergė.
Abu gyvensime šilčiau -
Petys į petį
Ir dainos vieversių
Vis iš aukščiau
Parneš saulutės meilę.
Oi, tėviške,
Tu – mano saulė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą