Jei šniokščia jūra,
Galiu patylėti,-
Jinai stipresnė už mane.
Kai čiulba paukštis,
Jo turiu klausytis,-
Jisai mažesnis už mane.
Trenkia perkūnija,
Čia pat ir žaibas,
Susigūžiu savo skausme,
Nes garsas užgula ausis,
Nebegirdžiu tavęs.
O tu šauki, mano upeli,
Kad bėgčiau pas tave,
Suvilgyčiau lūpas ir delnus,
Atvėstų rudenį aistra...
Kai žilus smilkinius suspaudžiu,-
Kokia ramybė ir tyla;
Jinai gilesnė negu jūra,
Stipresnė už mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą