Miškuose būna proskynos.
O kam? Kad saulė šviestų,
Toliau matytųsi,
Kad eidamas galėtum atsigręžti
Ir savo pėdas pamatytum.
Daugiau erdvės ir danguje,-
Matai, kur paukštis skrenda,
Kaip naujas debesėlis sklando.
Prieini kryžkelę ir apsistoji,
Į kurią pusę veda kelias
Tik dabar ir pasvajoji,
Kas lauks už miško juostos,
Kur laukai ir kloniai,
Kur akys siekia tolumas.
Kiekviena kryžkelė,
O tuo labiau ir proskyna,
Paženklina rytojų...
Kad tik pro ją nevežtų medžių
Mano mieli žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą