Pirmas šaltukas
Dangų skaidrina -
Pasaulis lyg ne tas,-
Toks baltas sniegas
Nuo šakų vis krenta
Ir ilgai neužsilaiko,
Kol žemė dar šilta.
Ištirpsta ir upeliais bėga
Maži lapeliai,
Raudonskruosčiai,
Kaip ryto žara,
Keliauju į ramybės uostą
Per dangų paskui saulę
Į vakaro galingą glėbį...
Ten ir raudonas debesėlis
Su manimi atbėgo;
Oi, apglėbė maloniai
Nepatirta aistra...
Tegu dabar jau bus
Tikra žiema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą