Skiriu gitaristui Daiviui
Jei paukštis išskleidė sparnus,
Suklinka ir pakyla,
Jo garsas jau nežus,
O atsitrenks į tylumą.
Nėra kitos dainos,
Kuri sugriautų sieną,-
Tik tylumos gili versmė
Paslėpusi daug turi
Ir burtų lazdele palietus skyla.
Štai burtai sklaidosi
Ir akys mato šilumą.
Dėkoju muzikantui -
Savam ir tolimos šalies,-
Gyvenimas per juos ateina
Lyg virstantis akmuo
Nuo aukšto kalno,
Kuris nusirita į vandenyną
Ir banga pakyla...
Abu jie vienas kito
Jau dabar verti,-
Abu aukštai prie saulės
Sužadino šviesos prisiminimą.
Kokia sprangi tyla,
Kai jie nutyla...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą