Žmogus – tai visuma,-
Kaip ir gyvybė,-
Su pojūčiais, jausmais;
Dalinti galima skulptūrą:
Ją sumontuoti, vėl ardyti,
Kaip tik išmanai.
Ji – simbolis tik atminties,
Bet vis dar gyvas,
Kai skamba muzikos garsai,
O kyla gaida, kyla,
Orkestras atsistoja priešaky
Ir muzika nutyla...
Žiūrovai ploja atminimui,-
Dabar po vieną dalį,
Lyg po vieną stygą
Nešamės širdy visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą