Žiemos svaja

Mano kieme - vėl balta balta,

Pasižiūrėk pro langą ir išeik,

Paimsiu gniūžtę ir numesiu,

Kur tavo pėdos eis...

Žinau, tu atsigręši

Ir akys susitiks;

Neklausk, kodėl toks sniegas baltas,

Už mus kalbės tik medis,-

Jis toks gražus, kai apšerkšnijęs,

Kaip mūsų smilkiniai...

Ištirpo sniego gniūžtė rankoje,

Nes tu neišėjai...

Dabar klajosiu po sapnų pasaulį,

Gal rasiu taką į žiemužę baltą,

Kur nupustys svajonę

Vėjo sūkuriai.

Neverta, oi, neverta

Ieškoti šilumos

Po žiemos apdarais baltais.