Pakeliui į Vatikaną (Alpės)
Šeima ir
meilė;
Turėtų
būti vienas žodis,-
Kaip
medžio šaknys,
Jo liemuo
ir šakos,-
Iš jų ir
išsiskleidžia pumpurai,
Pavasarį
geltoni,
Pražysta
taip kiekvienas medis
Ir atneša
naują gyvybę
Tiktai
vieną kartą -
Tai šeimos
pavasaris,
Kada
pasako žodį:“Meilė“.
Paskui
sunoksta vaisius
Ir kanda
Ievos dovaną Adomas.
Man toks
brangus šis vardas,
Juo buvo
krikštytas mano vaikų senelis,
Paskui
daviau savo net sūnui,
O sūnus
vaikaičiui -
Gyvybės
pradžios medis.
Nebuvo dar
net pavardžių,
O buvo
žodis – VARDAS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą