Turėčiau
tūkstantį vaikų,
Dar vieno
trūktų,-
Žmogus
per amžių
Tiek turi
jausmų,
Kad gali
ir kitiems dalinti -
Vienam tik
šypseną,
Kitam ir
meilę,
Trečiam,
nors gėlę,
Ketvirtam
ir žodį,
Kuris
kelia.
Kas
pavadina motina,
Suteiki
prieglobstį, nors laikiną,
Žmogui be
dalios.
Aš
neturiu tokių namų,
Kuriuose
galima
Visiems
tiems tūkstančiams
Kartu
gyventi.
Galiu
pasidalinti liūdesiu, vargu,
Kurį pati
esu iškentusi,
Jei to
tiktai užtenka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą