Vis gyvenu
tavo daina,
Prisiminimais
ir jausmų galia;
Tegu tai
būna sapnas,
Bet jis
man artimas ir savas.
Girdžiu
medžius,-
Jie tiktai
mums abiems
Vienodai
šlama:
Ant vieno
lapo mano užrašas,
Ant kito –
tavo
Ir supasi
abu,
Kai vėjas
debesėlį gena,
Pasibučiuoja
retsykiais
Ir vėl
atsigula sugrįžę
Į savo
svajų namą.
Keliuosi
su daina,
Su ja ir
gyvenu,-
Mano daina
– tik tau,
Saulute
mano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą