Namai, kurių nėra

Takelis nuo namų,

Kur baltos smiltys;

Upelis pro namus,

Į kurį byra mintys.

Kur augau ir gimiau,

Jau lūžo svirtys

Ir užkasė seniai

Versmes ir viltį,

Kad dar galėsiu visą

Atmintį išgerti...

Neužsimerkusi matau

Tik upeliuką, tiltą,

Kai užsimerkiu,

Eina ten tėvai

Savo rūbų išskalbti

Ir ant baltųjų obelų

Prieš saulė džiaustyti,

O ežere, toliau, dangaus

Akelės mirksi;

Prie kranto žalia -

Tai mano broliai, sesės

Liūdesio žilvičiais virsta.