Audra
miške;
Dejuoja
medžiai,
Kai vienos
šakos linksta,
Kitos kyla
tik į aukštį,
Gamtos
malonės tartum prašo,
Kad jas
paliktų, nenulaužtų...
Einu per
išvartas ryte;
Oi, nebėra
pušies,
Kita šalia
ir eglė šaukia:
-Pakelk
mane,
Nes kojos
nebeklauso...
Sausra
miške;
Nukrenta
klevo lapai,
Kitų,
kaip rudenį, parausta
Ir šlama
drebulė,
Tarsi
kažko kalta,
Kad visų
klausė...
Ugnis
miške;
Nelieka
nieko,
Kas
paklaustų:
-Už ką?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą