Epilogas
Kas
parašyta
Ant gėlės,
Kas net
ant gelsvo rudens lapo,
Žinau,
skaitai,
Matai
save,-
Mes visos
gražios,
Išaugintos
motinos sode
Ir jų
akių šviesa
Yra už
viską galingesnė -
Tikra
palaima.
Kada ateis
diena,
Kai nebus
jau tavo žavesio,
Priglausi
delną prie kaktos
Ir tik
tada suprasi,
Kad ir
jokia karūna,
Jokia kita
garbė
Neduos
tiek laimės,
Kaip
motinos senos
Didžiausia
laimė -
Turėti
dukterį ar sūnų,
Kuris
pratęstų giminę,
Jos dorą
šlovę -
Tai
palaima.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą