Vasara taip seniai
Nesibeldė į langą;
O medžio šakose
Balta naktis
Ir kur ne kur dar užsilikęs lapas
Į atmintį pašaukia
Šviesesnes viltis.
Kai naktimis pasninga,
Niekas ir nemato
Nė snaigės džiaugsmo,
Nei mėnulio, nei žvaigždės.
Tai pats trumpiausias mėnuo,
Jo dienos krenta, greitai ir ištirpsta,
Kaip baltos snaigės
Prisiglaudžia prie nakties.
Jinai tokia maža -
Tik užsimerks ir patylės.
Pasaulis labdaringas dideliems...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą