Užuojauta sergantiems

Kai suserga vaikai,

Karščiuoja

Ir matosi košmarai,-

Viskas aplinkui žaižaruoja,

Skrendi į tamsą juodą,-

Tada pas mamą bėga

Ir glaudžiasi jai prie širdies,

Iš kur taip neseniai atbėgo,-

Taip niekas kitas nepaguos.

Iš kur vaikui tos baimės,

Kai dar nematė nieko :

Kaip gęsta prie tavęs gyvybė

Ir varva vaškas

Nuo silpnos ugnies...

Einu ir pakeliu

Vaikaičio ranką,

Jis žiūri į akis -

Tokia gyvybės laimė,

Kad esame visi.