Didžiulė
laimė -
Artimą
turėti,-
Kas pakeis
mamą, tėtį?
O kas gi
juos labiau mylės?
Tiktai
vaikai
Užjaus ir
jiems gražus
Senolių
veidas,
Nors
raukšlėtas,
O rankose
lazda,
Miela –
ne pagaliai.
Gražu ir
gera,
Kada neša
karstą sūnūs
Prie
iškastos žemės gimtos,
Kurioje
sėjo grūdą gintarinį,
Iš tų
pačių šeimos šaknų
Išaugo
dukterys
Ir
vainikus nupynė
Žaliųjų
ąžuolo šakų.
Gerai, jei
laikas pasikvietė tėvus,-
Ne
atvirkščiai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą