Žiemos ranka sustingusi
Nuo šakų graibsto sniegą,-
Ilgai jo
neišlaiko,
Nes šaltas
ir nuobodus -
Toks
žiemos laikas...
Prisiglaudžiau
prie lango,
Oi,
stiklas apšerkšnijęs,-
Taip ir
galva nubalo
Gyvenimo
pusnynuose.
Pavasarį
išsiskleidė
Žalias
kaip žemė lapas
Ir krenta
rasos lašas,
Į polaidį
vis teška...
Mano
berželis baltas,
Žali jo
žirginėliai,-
Nauja
gyvybė keliasi
Į sulos
ąsotėlį...
Jauti,
kaip širdis plaka,-
Gegutė
užkukavo
Kelis
kartus dar metuose
Prie
mylimo berželio...
Išsiskleidė,
sušilo
Pavasario
verdenė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą