(Vienuolyno kiemas)
Mažylis
sako „myliu“
Savo
mamai,
Paskui
prikalbina,
Kad meilę
pasidalintų ir su tėčiu,
Broliuką
– reikia paūgėti,
Kad į
savo širdį įsidėtų...
Sesutę
susiranda,
Jeigu jos
nėra šalia,-
Kai
prigimtis ten kviečia...
O meilė –
paukštis,
Kuris
skrenda,
Kada
sparnai užauga.
-Viską
savo laiku reikia turėti,-
Sako
seneliai,
Daug
gyvenimo ragavę...
Jeigu
nukrisi per anksti pakilęs,
(Vatikanas. Šv. Petro sostas)
Kas ims
tada tavęs gailėtis?
Aš –
tiktai žemė,
Motina
visų vaikų,
Žiūriu į
mėlynas dangaus akis
Ir sudreba
širdis,
Kad
negalėsiu tau padėti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą