Mažai
praranda
Mažas
paukštis,
Kai
aukštis, jam riba,-
Užtenka
jam ir krūmo,
Net žolės,
Kur suka
lizdą,
O jo
vaikučiai žiūri
Į dangaus
gelmes.
Jie mato
debesį,
Už jo ir
saulę,
Lietaus
lašus dažnai
Ir
nebežino,
Gal čia
saulė verkia,
Kad jie
taip žemai...
Plunksnos
užauga, skrenda
Į tokį
aukštį,
Kaip ir jų
tėvai.
Yra riba,
Kuri
apsprendžia,
Kam debesų
platybės,
Kam žemės
smilga
Ir žali
takai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą