Mano namai
Buvo
visiems paguoda,
Net
prieglobstis ir ne vienam,-
Užeidavo
vaikai – tai mano mokiniai
Ir drauge
ruošdavome
Kepsnius
mokyklos renginiams.
Čia
keisdavomės ir paukšteliais,
Žiūrėdavome
ir drauge žuvis,
Žiurkėnų
būdavo narveliai -
Visi pilni
kampeliai,
Net
kambarių, koridorių
Visi
pasieniai,
O mūsų,
ir savų,-būrys.
Juk
negaliu čia nieko pameluoti,
Tiktai
kalbu jums iš akies,
Nes stebi,
kaip ir visada,
Čia mano
mokinių -
Ne vienas
ir ne trys.
Dabar jau
galite stebėtis
Vadinti
mane mokytoja
Ar visų
mama -
Tas
pats....
Dabar
sakau tik ačiū
Už savo
gyvenimą,
Kad esu su
jumis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą