Barborai

Kiekvienos Moters prigimtis -

Jos žavesys akių,

Jos baltos rankos,

Skaistus veidas;

Ji nugali žvilgsniu

Bet kokį vyrą - net karalių.

Jei moteris protinga,

Gyvena pagal savo valią,

Tą ginklą paslepia,

Tada atsiveria akių gelmė

Ir suskamba sielos varpeliai -

Jų gaidos gražios,

Kaip pavasario upelių,

Kaip vieversio giesmė,

Kaip liepos, ošiančios prie kelio.

Tada laiminga giminė

Ir jos vaikeliai.