Vidmantas Plėta
Atleiskite,
gimtinės ąžuolai,
Gražuolės
žalios pušys,
Didingi
miško medžiai,
Aš jus
seniai mačiau,
Visų ir
nepažįstu,
Nes esu
paukštis -
Vasarą
tik su jumis,
O žiemą
išskrendu,
Mano
giesmė nutrūksta
Ir net
bijau namo sugrįžti,
Kur toks
klampus pusnynas...
Oi,
pavasaris vėluoja,
Gal ir
skubri daina užtai?
Galite
juoktis iš manęs,
Mano
broliai ir sesės,
Giesmininkai
paukščiai,
Kad tik
jus vienus pamilau,-
Jūs esate
šilti ir jaukūs,
Nors
nepažįstami visai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą