Pagaliau ateina valanda,
Kai suranda paukščiai
Savo būrį,
Tik tada rikiuojasi vora,
Skrenda į Tėvynę
Ir atgal pažiūri,
Ar neatsilieka kas -
Giminės, pavieniai;
Būtų daug sunkiau
gyventi,
Jeigu šaltos audros
Siaustų ir pajūry,
O kalnai, net vėtrų
apsupti,-
Nenulenkia jie kepurių...
Paukštis vienas tupiasi
tada,
Kai savo jėgų neturi.
Gailesčio pilni lizdai -
Nauja vada kuriasi,
Bet su tais pačiais
tėvais,
Kurie žemę,
O ne dangų turi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą