Tu
prisimink,
Kai buvome
jauni,-
Koks rožių
kvapas;
Tu
prisegei man prie širdies,
Lig šiol
dar kvepia.
Paskui
netyčia paslydai
Ir pakšt
į žandą...
Nesupratau,
ar tu pabučiavai,
Ar rožės
spyglys degina.
Prisimeni,
Prie durų
palydėjai
Ir kažko
dar laukei,
O aš
jauna buvau,
Nesupratau
ar neradau,
Kur
pasidėjo velkė,-
Net naktį
rožė dvelkė.
Tada
prisiglaudei
Ir mūsų
lūpos
Buvo du
žiedai -
Naktis
bematant užsimerkė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą