Brolelis
pabalnojo žirgą,
Užsegė
aukso kilpą
Ir
pažabojo kamanon
Iš tikro
lino, balto lino, tvirto...
Oi,
karčiai plevėsavo
Tartum
šilkas.
Po metų,
po kitų
Sugrįžo
vienas žirgas,
O sesės
laukė ant kalnų,
Pamačiusios
kasas nukirpo.
Pakėlė
balną,
O po juo –
tik vienas
Kraujas
tilpo.
Paklojo
patalus
Jau ant
smėlio kupstų,
Nebuvo tik
vardų
Nebuvo
pievų žydinčių,
Iš kur
gėles surinko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą