Tikros istorijos

Tikras istorijas sakau,-

Jų šitiek prisirinko,

Nes mano amžius normalus;

Vyriausioji gyveno daug ilgiau,

Kol Dievas pašaukė.

Viena pastogė iš šiaudų,

Vieni namai be slenksčių

Ir savos lovos net be čiužinių,

Tik tais pačiais šiaudais pakreiktos...

Tėvelis darė akinius,

Taisė ir laikrodžius - vis veltui

Ir vis sakydavo:

-Kaip imsi iš kaimyno,

Jis mane, kai neturėsiu, dar parems,-

Toks dabar laikas...

Maži langai mūsų namų,

Bet kiek mes matėme pro juos,

Kada žiūrėjome be akinių,-

Net iki šiol siela visiems atverta.

Geras istorijas rašau,

Kad jūsų akys atsivertų...