Jaunimui

Anykštėnai pas Senolę poetę prie jos namų.

Išejau žiūrėti,

Kaip karklas užauga,

Jam pre balas gera,

Pre kelalia irgi.

Pre alksnyna krūmas,

Tarsi pasilėpis,

Sprogsta pirmas pumpuras,

Preš saulaly skečias.

Lauža verboms tėtis,

Neša matinėlai,

Kad pašvįst galėtų

Sava bažnytėlej.

Plaka rytu kėlus

Gera gaspadyne,

Ka šaimyna miega -

Nepilnas padynes.

Šaukštai nemazgoti,

Puodai nenušveisti,

Mergas su berniokais

Vis ukvataj žaisti...

Tadu miega ilgai,-

Vakari dainuoja,

Vis taksai jaunimas

Tarsi zimagorai...