Vietoje įvado

Keistai atrodo tas gyvenimas,

Kada einu , šypsausi

Ir niekad kito vardo nepaklausiu.

Jei pasisako, dažnai pamirštu,-

Juk ne visus medžius pažįstu,

O kiek žolelių ir gėlių,

Negi visus atsimenu;

Kiek skrenda ir po žemę vaikšto,

Kiek šokinėja po dalgiu,

Kai pievą kerta?..

Tada jau nepavydžiu

Jų gyvenimo lemties,-

Mano dar kojos bėga,

Nuo šviesos net akys raibsta,

Kai pakeliu į dangų -

Į beribę erdvę, saulę...

Aš savo knygą

Pildau mintimis,-

Ką pamatau ir išgirstu,

Nešuosi, kai sugaunu.

Kiekvienas gyvas, net akmuo,

Vienodai brangūs.