Pokaris
Mano šalis
labai maža,-
Kaip
duonos kepalėlis,
Bet riekė
ir suraikė,
Kas peilį
tik turėjo.
Atšipo
ašmenys
Ne vienam
priešui,
Savus
maitino,
Kiek
tiktai galėjo.
Po
trupinį, po grūdą
Rinko
sesės
Ir vėl
dainas tarsi kasas supynė,
O broliai
galvas čia padėjo,
Kad vėl
išaugtų duona,
Kurios ne
visada turėjome;
Po šių
nederliaus metų
Vėl
galvas pakėlėme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą