Nejautrus vėjas

Ar tu žinai,

Klajūne vėjau,

Kas yra vienatvė,

Sielos skausmas?

Ar pajutai kada,

Kad kojos nebeklauso

Ir visą kūną kausto jausmas,

Kad vienas neištversi;

Kas tada tasai pagalbos

Tolstantis skambutis,

Kada į galvą ateina mintis:

Būti ar nebūti?

Pinigų maišas – vėjau,

Gali ir tu kitą dieną

Vargšu pasijusi,

Kas tau išties net ranką,

Jeigu neužjautei nė vieno,

Kuris nespėjo

Su tavimi švilpauti,

Nes tokią Dievas tik paskyrė būtį -

Į lovą atsirėmus

Skaityti savo amžiaus knygą

Ir akimis dar su visais žiūrėti,

Kaip alma svetur upės,-

Nelinkiu niekam

Jo vietoje pabūti.