M. ir J. Pocių klanui ir kitiems
Išauginau
savo vaikus,
Turiu
vaikaičių,
O kiek dar
mokiau
Ir
globojau kaip savus.
Dabar –
tai mano turtas,
Neįkainojamas
ir neparduodamas,
Sakau tai
savo mokiniams,
Kurių
nepamirštu,-
Giriu jų
gražius darbus
Ir
gyvenimo išbandymus sunkius.
Sėkmė –
dar vienas svertas,
Kai per
gyvybės upę
Visi
brendame
Ir
susilaukiame vaikų.
Labai
džiaugiuosi tokia laime,
Ir šios
dienos brangia palaima,
Kas glosto
savo atžalų
Mažytes
garbanas...
Nėra už
šitą jausmą
Gražesnių
versmių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą