Laiko drugeliai

Į paskutinįjį dešimtmetį

Laiko rodyklė svyra;

Kas į pakalnę eina,-

Dar sparčiau.

Ateis ir metas,

Kai saulutė švies vienodai,

Bet akys ją regės silpniau.

O aš – tik spindulys,

Drugelis pievų -

Mažas visai, neišvaizdus,

Trapūs sparneliai šlampa nuo rasos,

Kojelės trumpos, nepasiekia

Net nusišluostyti akių...

Dažnai ten ašarą sustingusi,

Tarsi taškeliai ant sparnų,

Sunkiau kas dieną skristi

Net apšviestu taku.

Oi, vieną kartą krisiu

Ir tapsiu amžiams drugeliu.