Istorijos klaidos

Nežinome tikros

Istorijos pradžios -

Nuo rašto plokštėse,

Ant akmenų ir stulpų,

Kurie ne tik kad buvo užkasti,

Bet sugriauti žmogaus

Prieš laiką...

Kas vertino raštus,

Kuriuos parašė svetimi;

Kai ginklai žvanga,

Visi - ne savi,

Išsižada dažnai

Net savo žodžio - vaiko,-

Parašo, vėl ištaiso...

Istoriją rašo vienintelis,

Kuris rašyti moka,

O tikrąją istoriją

Po savo širdimi

Pratęsia žemėje,

Kuris rašyti net nemoka...

Istorija žmogaus tokia trumpa,

Kad gyveni, pragyveni

Ir pamatai, kad nieko neišmokai,-

Klaidos vienokios ar kitokios.