Gyvenimas
– gražus koncertas;
Kažkas
juk diriguoja,
O aš tik
jo lazdelę saugau,
Kad
nenuklystų balsas...
Gal jis
net iš dangaus?
Lemtis –
tik vienas posmas,-
Dainai juk
pritaria orkestras,
O mano
balsas – vienišas,-
Kaip
sakalas, paleistas
Iš
narvelio...
Pasibaigė
melodija,
Užlūžo
ir nutilo...
Girdžiu,
kaip iš tolimiausios praeities -
Dar žvanga
ginklai,
Kalavijai
kyla,
Šarvai ir
šalmas,
Vėliava į
priekį eina...
Gyvenimas
vėl diriguoja:
-Kylam.
Koks dabar
koncertas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą