Kas mes –
tu, aš -
Klajoklių
giminės vaikai?
Iš kur
tos mūsų dainos
Su
liūdesiu giliu,
Kurios vis
kažko laukia?..
Išskrido
sakalas laukų,
O aš jį
pagavau
Ir
pririšau prie rankos,
Dabar jis
mato
Tik mano
valdas -
Toliau,
aukščiau ar skrenda?
Mano
grandinės – sau pačiam -
Ant kojų
ir ant rankų,
Kai
suklumpu,
Žemę
jaučiu,
Girdžiu,
ką jinai kalba...
Kai
skrenda sakalas laukinis,
Vėl jį
gaudau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą