Kalbas meila

Anykštėnai

Nepykit, tolimi draugai,

Kad manįs neišverčia

Joks žadynas,

Rašau sava kalbas garsais

Ir je kiteip vadinas -

Mamytes, tėtes

Ši kalba gimtines

Ir aš gimiau su jais.

Vysu gyvenimu rašyčiau,

Jei ir dabar mana tevyneje

Būt laisvas žodis,

Būčia gera ir su visais.

Vis pirša savu kalbu

Slavai ir latynai,-

Jų kalbas raštas numire,

A aš sava turiu -

Tai mana pamatai.

Kekvienas sauga tai,

Su kuo jis gime,-

Kaip sava motinas akis,

Kad jos neverktų

Ir mana Tevynėje -

Tai pasakų šalis,

A mes - vaikai.