Mano ruduo

Dabar ir aš matau,-

Tiek daug matau -

Seku nueitą kelią,

Kuris jau seka iš paskos,

O ateitis – vis rytas

Ir juokiuosi vos pabudusi,

Saulutę pamatau ir bėgu,

O vėjas iš paskos.

Dažnai ir debesėlis bėga,

Užstoja veidą nuo šviesos,

Bet iš paskos lietus atbėga,

Nušluosto su vaivorykšte

Ir kviečia iš paskos.

Nepamačiau rudens,

Kuris atslinko netikėtai

Ir atgulė ant mano kelio,

Aš jam – iš paskos.

Žiema - tai baltas angelas,

Kuris pakvies ir bėgsiu

Amžiams iš paskos...