Balta katė

Turbūt užaugau,-

Nusibodo žaisti

„Katę -pelę“

Ir žodžių kartais nerandu,

Kada matau

Tik uodegą iš urvo,

O nepasiekiu.

Tik nusišypsau eidama pro šalį

Ir murkti negaliu,

Niekas neglosto

Jau mano plaukų,

Sako,- balta katė esu...

Kas mato mano uodegą,

Vis giria plauką -

Pūkuota ir nenusišėrusi,

Bet neparodysiu to pelei,

Kuri urve tupėdama

Tik šaiposi iš katinų...